Charles Perrault Šarlis Pero Gimė 1628 m. sausio 12 d. Paryžiuje

Présentation au sujet: "Charles Perrault Šarlis Pero Gimė 1628 m. sausio 12 d. Paryžiuje"— Transcription de la présentation:

1 Charles Perrault Šarlis Pero Gimė 1628 m. sausio 12 d. Paryžiuje
Mirė 1703 m. gegužės 16 d. ten pat)

2 Dites-lui qu’il faut qu’il vous donne, Pour rendre vos dėsirs contents, Avant qua son amour votre coeur s’abandonne, Une robe qui soit de la couleur du temps.  Malgré tout son pouvoir et toute sa richesse, Quoique le ciel en tout favorise ses vœux, Il ne pourra jamais accomplir sa promesse. (12) Prašykit suknelės – lengvutės kaip oras. Tegul ją rytoj jums prie kojų paties! Žinokit, tai sunkiai įvykdomas noras, Ir jam nepavyks gauti jūsų širdies. Nors turtais didžiausiais švaistytis galėtų, Nors kristų aukštybių pagalba dosni, Jam šios užduoties nieks įveikt nepadėtų! (13) Ramutė Skučaitė

3 Šarlio Pero pasakos Raudonkepuraitė Asilo oda Batuotas katinas Pelenė
Mėlynbarzdis Asilo oda Pelenė Miegančioji gražuolė Pagal jo pasakų siužetus yra sukurta operų ir baletų. Žinomiausi iš jų: Dž. Rosinio opera „Pelenė“, B. Bartoko opera „ Mėlynbarzdžio pilis“, P. Čaikovskio baletas „Miegančioji gražuolė“, S. Prokofjevo baletas „Pelenė“.

4

5 Kas pelnė rašytojui pasaulinę šlovę?
Nuo 1695 m. žurnaluose ima spausdinti pasakas, apsakymus, tačiau šie kūrinėliai skiriami daugiau jo paties vaikams. 1696 m. žurnale „Mercure galant“ išspausdinta pasaka „Miegančioji gražuolė“. Ji taip patiko skaitytojams, kad kitamet jos autorius parašė „Motušės Žąsies pasakas“, kurios ir pelnė Charles Perrault pasaulinę šlovę.

6 Rinkinį sudarė 8 pasakos proza (Miegančioji gražuolė, Raudonkepuraitė, Mėlynbarzdis, Batuotas katinas, Fėjos, Pelenė, Rikė Kuodys, Nykštukas) ir 3 eiliuotos (Griselidis, Asilo oda, Juokingi norai).

7 Taigi - prieš 300 metų išėjo garsusis Šarlio Pero pasakų rinkinys
Taigi - prieš 300 metų išėjo garsusis Šarlio Pero pasakų rinkinys. Tai - literatūrinės pasakos pradžia, tam tikra prasme ir grožinės vaikų literatūros pradžia.

8 Pirmasis pasaką apie Raudonkepuraitę XVII amžiuje užrašė prancūzų rašytojas Šarlis Pero. Jo kūrinyje vilkas suėdė senelę ir mergaitę, tai turėjusi būti pamoka. Šią pasaką perėmę broliai Grimai sukūrė laimingą pabaigą – medžiotojai išvadavo vilko pilve įkalintą močiutę ir vaikaitę.