Trečioji ataskaita, įvertinanti sanglaudą 2004 m. vasaris Konvergencija, konkurencingumas ir bendradarbiavimas

Ataskaitų, įvertinančių sanglaudą, svarba 2004 m. gruodis LT Ataskaitų, įvertinančių sanglaudą, svarba Kas 3 metus Komisija tiria sanglaudos būklę ir vertina savo politikos įnašą (Sutarties 159 str.) 1-oji ataskaita (1996): Darbotvarkės 2000 prielaidos 2-oji ataskaita (2001): pradėta diskusija dėl sanglaudos politikos įvykus plėtrai 3-ioji ataskaita (2004 m. vasaris): pateikti pasiūlymai sanglaudos politikai reformuoti po 2007 m. Kontekstas

Ataskaitą sudaro 4 dalys 2004 m. gruodis LT Ataskaitą sudaro 4 dalys Regionų situacijos, raidos tendencijų bei konkurencingumo veiksnių analizė Nacionalinės politikos įnašas į sanglaudą Bendrijos politikos įnašas Sanglaudos politikos poveikis Struktūra

Finansinės perspektyvos 2007–2013 m. laikotarpiui 2004 m. gruodis LT Finansinės perspektyvos 2007–2013 m. laikotarpiui Europos gerovės skatinimas – Išplėstosios Europos Sąjungos politikos iššūkiai ir biudžeto priemonės 2007–2013 m. laikotarpiui. Neviršyti dabartinės didžiausios išlaidų sumos (1,24 % Europos Sąjungos BNP) Komisijos pasiūlymas: 1,22 % įsipareigojimams ir 1,14 % išmokoms Aiškus finansinių perspektyvų pokytis Keturi Europos Sąjungos politikos prioritetai: darni plėtra – konkurencingumas, sanglauda (augimo ir užimtumo labui) gamtinių išteklių apsauga ir vadyba pilietybė, laisvė, saugumas ir teisingumas ES – pasaulinis partneris Finansiniai aspektai

2004 m. gruodis LT Pastaba: ES biudžetas 2000–2006 m. laikotarpiui Didžiausia įsipareigojimų suma per metus: 108,5 mlrd. € ES25, iš kurių 37 mlrd. skirti struktūrinėms priemonėms (2004 m. kainomis) Finansinės 2007–2013 m. laikotarpio perspektyvos Didžiausia įsipareigojimų suma per metus: 146,4 mlrd. € ES27, iš kurių 48 mlrd. skirti struktūrinėms priemonėms (2004 m. kainomis) (išskyrus kaimo plėtrą)

2004 m. gruodis LT % of GNI

2004 m. gruodis LT Sanglaudos politika sudaro 34 % ES biudžeto (336 mlrd. € 2007–2013 m. laikotarpiui (2004 m. kainomis)) sudaro apie 0,41 % Sąjungos BVP (kartu su kaimo plėtra ir žuvininkyste – 0,46 %) maždaug po lygiai skiriama dabartinėms ir naujosioms valstybėms narėms daugiau kaip ¾ biudžeto skiriama silpniau išsivysčiusiems regionams ir valstybėms narėms Kontekstas Išlaidų santykis

Struktūrinių fondų išlaidų kategorijos 2004 m. gruodis LT Struktūrinių fondų išlaidų kategorijos Kontekstas 2007–2013 + administracinių gebėjimų didinimas

I dalies situacija ir tendencijos: kai kurie rezultatai 2004 m. gruodis LT Pastabos Pastebima sanglaudos šalių konvergencija Teigiamas poslinkis visuose 1-ajam tikslui priskiriamuose regionuose BVP, užimtumas ir našumas viršija Europos vidurkį Ekonominių struktūrų ir vadybos metodų modernizavimas Geresnis valdymas regionų lygiu Glaudesnis regionų bendradarbiavimas Europos lygiu I dalies situacija ir tendencijos: kai kurie rezultatai

BVP augimas Sanglaudos šalyse 2004 m. gruodis LT BVP augimas Sanglaudos šalyse Vienam gyventojui tenkančio BVP augimas Ispanijoje, Portugalijoje ir Graikijoje nuo 1998 iki 2002 m., palyginti su BVP augimo vidurkiu ES15

Nedarbo lygis 1996-2001 m. ES15 10,7 7,8 Sanglaudos šalys 17,0 9,6 2004 m. gruodis LT Nedarbo lygis 1996-2001 m. Nedarbo lygis ES15 1996 ir 2002 m. (% nuo darbo jėgos) 1996 2002 ES15 10,7 7,8 I dalis Situacija ir tendencijos Sanglaudos šalys 17,0 9,6 Graikija 9,7 10,0 Ispanija 22,3 11,4 Airija 11,9 4,3 Portugalija 7,4 5,1 Kitos valstybės narės 9,5 7,5 Šaltinis: Eurostatas, LFS

Europos sanglaudos politika ar tiesiog biudžeto perskirstymas? 2004 m. gruodis LT Europos sanglaudos politika ar tiesiog biudžeto perskirstymas? ES lėšų, pervedamų paramą gaunančioms šalims, dalis, išleidžiama importui iš kitų valstybių narių finansuoti 17,4 % 18,9 % 26,7 % 35,2 % 42,6 % 14,7 % 10 20 30 40 50 Graikija Struktūrinės politikos įtaka ir pridėtinė vertė Portugalija Airija Naujosios Vokietijos žemės (Länder) Selon les États membres, 15 à +de 40% des ressources structurelles allouées aux régions Objectif 1 retournent - via les importations - vers les régions les plus riches de l’Union (D, F, UK, B, …) Mezzogiorno Ispanija

2004 m. gruodis LT Plėtros įtaka Europos Sąjungos gyventojų skaičius išauga nuo 380 iki 454 milijonų (ES25) arba 485 milijonų (ES27) Įstojus naujosioms valstybėms narėms augimas tampa dinamiškesnis (4 % per metus, palyginti su 2,5 % ES15) Vienam gyventojui tenkantis BVP, skaičiuojant eurais, mažėja: 12,5 % ES25; 18 % ES27 I dalis

2004 m. gruodis LT Plėtros įtaka Gyventojų skaičius konvergencijos tikslo šalyse išaugo nuo 84 iki 123 milijonų Išsivystymo atotrūkis tarp regionų padvigubėjo: BVP vidurkis 1-ajam tikslui priskiriamose šalyse sudaro 69 %, o naujosiose valstybėse narėse – 46 % Užimtumo lygis ES15 pakilo nuo 60 % iki 64 % (1996 – 2002 m.). Naujųjų valstybių narių 10-tuke jis sudarė 56 % (1999 m. – 59 %) I dalis

BVP vienam gyventojui (pagal PGS) 2002 m. 2004 m. gruodis LT BVP vienam gyventojui (pagal PGS) 2002 m. 200.0 Indeksas ES25 = 100 180.0 160.0 140.0 I dalis Situacija ir tendencijos 120.0 100.0 Vidurkis ES25 80.0 60.0 40.0 20.0 0.0 LU IE DK NL AT UK BE FR SE FI DE IT ES CY EL PT MT SI CZ HU SK PL EE LT LV RO BG Šaltinis: Eurostatas, nacionalinės sąskaitos

I dalis Situacija ir tendencijos 2004 m. gruodis LT Regionų BVP 2001 m. BVP vienam gyventojui (pagal PGS) 2001 m. I dalis Situacija ir tendencijos < 50 50–75 75–90 90–100 100–125 >= 125 Duomenų nėra Indeksas ES 25 = 100 Šaltinis: Eurostatas

Užimtumo lygis 2002 m. % 15–64 m. amžiaus gyventojų 2004 m. gruodis LT < 56 < 56,0–60,2 < 60,2–64,4 64,4–68,6 >= 68,6 Duomenų nėra ES-27 = 62,4 Standartinė paklaida = 8,4 Šaltinis: Eurostatas ir NSI

Išsilavinimo lygis 2002 m. % visų 25–64 m. amžiaus gyventojų ŽEMAS 2004 m. gruodis LT Išsilavinimo lygis 2002 m. % visų 25–64 m. amžiaus gyventojų ŽEMAS VIDUTINIS AUKŠTAS < 19,2 19,2–28,0 28,0–36,8 36,8–45,6 >= 45,6 duomenų nėra ES-27 = 32,4 Standartinė paklaida = 17,7 < 35,05 35,05–43,35 43,35–51,65 51,65–59,95 >= 59,95 duomenų nėra ES-27 = 47,5 Standartinė paklaida = 16,59 < 13,65 13,65–17,95 17,95–22,25 22,25–26,55 >= 26,55 duomenų nėra ES-27 = 20,01 Standartinė paklaida = 8,57 Šaltinis: Eurostatas (LFS)

Užimtumas aukštųjų technologijų srityje 2002 m. 2004 m. gruodis LT Užimtumas aukštųjų technologijų srityje 2002 m. Regionų konkurencijos veiksniai < 7,45 < 7,45–9,55 < 9,55–11,65 11,65–13,75 >= 13,75 duomenų nėra Vidurkis = 10,6 Standartinė paklaida = 4,30 Šaltinis: Eurostat

Nacionalinės politikos įnašas 2004 m. gruodis LT Nacionalinės politikos įnašas Nacionaliniai biudžetai sudaro vidutiniškai 47 % BVP Sanglaudos biudžetas sudaro 0,43 % BVP Nacionaliniai biudžetai pirmenybę teikia pagrindinėms paslaugoms ir paramai Struktūrinių fondų tikslas – sustiprinti regionų konvergencijos veiksnius ir paremti fizines bei žmogiškąsias investicijas – apie 80 % viso biudžeto II dalis Įvairūs augimo skatinimo būdai

Kitų Bendrijos politikos krypčių įnašas 2004 m. gruodis LT Kitų Bendrijos politikos krypčių įnašas Siekiama specifinių tikslų, nurodytų Sutartyje Ne visada sanglauda yra siektinas tikslas Tačiau esama ir teigiamų poslinkių Būtina stiprinti sąsają tarp šių politikos krypčių ir siekti sanglaudos tikslo, ypač naujosiose valstybėse narėse. III dalis Būtinybė skatinti įvairių politikos krypčių sanglaudą

Sanglaudos politikos įtaka 2004 m. gruodis LT Sanglaudos politikos įtaka Didėja valstybės ir privačios investicijos paramą gaunančiuose regionuose (augimas) Prisidedama prie BVP augimo (sanglauda) Kuriamos darbo vietos ir siekiama kuo geriau išnaudoti žmogiškuosius išteklius Didėja fizinis ir žmogiškasis kapitalas Geresnis regioninis ir vietos valdymas Finansinis stabilumas 7 metams IV dalis Išteklių telkimas augimui skatinti

Nauja partnerystė sanglaudos labui 2004 m. gruodis LT Nauja partnerystė sanglaudos labui Atsižvelgiant į Sąjungos prioritetus Atsižvelgiant į plėtrą ir padidėjusią Sanglaudos politikos atsakomybę Taikoma visoms valstybėms, visiems regionams ir miestams – didesnis subsidiarumas Politikos reforma Išvados

2004 m. gruodis LT Reformos prioritetai (I) Pirmasis tikslas: konvergencija ir konkurencingumas Regionai, kurių BVP vienam gyventojui yra mažesnis negu 75 % ES25 vidurkio Statistinio efekto regionai: BVP vienam gyventojui yra mažesnis negu 75 % ES15 vidurkio, bet didesnis negu 75 % ES25 vidurkio. Valstybės, kurių BNP vienam gyventojui yra mažesnės negu 90 % ES ES25 vidurkio (Sanglaudos fondas) Specialios galimybių programos, skirtos atokiausiems regionams Biudžetas: apie 78 % viso biudžeto Politikos reforma Išvados

2004 m. gruodis LT Reformos prioritetai (II) Antrasis tikslas: regionų konkurencingumas ir užimtumas Sanglaudos politika visų kitų Sąjungos regionų labui – neskirstant Bendrijos į zonas Ją sudaro du elementai: pirmasis elementas: regionų konkurencingumas inovacijos ir žinių visuomenė prieinamumas ir bendrojo intereso paslaugos aplinka ir rizikos prevencija apimtų atsakomybę už miestus, kurie priskirti regionams (URBAN+), ne bendrijos iniciatyva (Lisabonos ir Geteborgo strategija) antrasis elementas: užimtumas – grindžiama Europos užimtumo strategija - darbo jėgos prisitaikymas, - darbo vietų kūrimas, - darbo rinkos prieinamumas socialiai pažeidžiamiems asmenims Biudžetas: apie 18 % viso SF = dabartiniai 2-asis ir 3-asis tikslai Politikos reforma Išvados

2004 m. gruodis LT Reformos prioritetai (III) Trečiasis tikslas: Europos teritorijų bendradarbiavimas INTERREG sėkmė, Bendrijos pridėtinė vertė Sukuria galimybes harmoningai ir subalansuotai visos Sąjungos integracijai Pasienio regionai, įskaitant jūrines sienas Pasienio regionų bendradarbiavimas (valstybės narės siūlo pakeitimus dėl 13 dabartinių zonų pagal INTERREG III B ) Tarpregioninis bendradarbiavimas (kartu su pagrindine bendradarbiavimo kryptimi) Išorinis pasienio regionų bendradarbiavimas – kartu su naująja Europos kaimynystės ir partnerystės priemone, įskaitant daugiametį programavimą ir tik vieną finansinę priemonę Biudžetas: apie 4 % viso biudžeto Politikos reforma Išvados

Įgyvendinimo sistema: ne revoliucija, o raida 2004 m. gruodis LT Įgyvendinimo sistema: ne revoliucija, o raida Principų, dėl kurių ši politika vykdoma sėkmingai, patvirtinimas – daugiametis programavimas, partnerystė, vertinimas, bendras finansavimas, bendra atsakomybė n+2 taisyklės ir avansinių mokėjimų sistemos išsaugojimas Supaprastinimas: mažesnis finansinių priemonių skaičius: 3 vietoj 6 ir tik vieno fondo lėšomis finansuojamos programos Aiškesnis atsakomybės paskirstymas plėtojant darnios plėtros politiką Programavimo etapų mažinimas (politikos dokumentas iš kiekvienos valstybės narės, veiklos programos) supaprastinta finansų vadyba (prioritetų kryptys) kontrolė: proporcingumo įvedimas, sutartys Strategiškesni požiūriai: Politinė diskusija Taryboje, EP nuomonė, Komisijos įgaliojimai, metinė ataskaita, pateikiama pavasarį susirenkančiai Europos Vadovų Tarybai Politikos reforma Išvados

Siūlomas tvarkaraštis 2004 m. gruodis LT Siūlomas tvarkaraštis 2004 m. gegužės 10 ir 11 d.: Europos sanglaudos forumas, Briuselis 2004 m. liepa: Komisija priima teisės aktų paketą 2005 m. pabaiga: Tarybos ir Europos Parlamento sprendimas 2006 m.: Programų 2007–2013 m. laikotarpiui parengimas 2007 m. sausio 1: Įgyvendinimo pradžia Kiti etapai